Pereiti prie pagrindinio turinio

„Odos vėžys pakeitė mano gyvenimą. Bet aš nepasiduosiu!“, – pasakoja Kristýna

2024-05-02

Iva Davies

Skaitinys 8 minutėms

Būnant aštuoniolikos Kristýna’os rūpesčiai turėjo būti visiškai kitokie... Tačiau kai vasarą prie baseino stipriai nudegė saulėje, vėliau kelerius metus ji praleido ligoninėse ir nuolat bijodama. Gydytojai jai diagnozavo piktybinę melanomą, kuri vėliau metastazavosi. Kaip ji viską išgyveno ir kaip jai sekasi šiandien?

Būdama aštuoniolikos, Kristýna pradėjo dažnai sirgti. Jai teko išgerti ne vieną kursą antibiotikų ir iš pradžių ji ir gydytojai manė, kad tiesiog nusilpusi jos imuninė sistema. Tačiau kartą klausydamasis jos kvėpavimo gydytojas ant Kristýna’os nugaros pastebėjo keistą apgamą. Gydytojui apgamas nepatiko, todėl jis išrašė siuntimą išoperuoti apgamą ir atlikti histologinį tyrimą. Vėliau nutiko tai, ko tikriausiai niekas nesitikėjo, ir Kristýna’os gyvenimas staiga virto košmaru...

Blogiausias įmanomas scenarijus

„Vadinasi, man odos vėžys?“ – Kristýna su baime reagavo į žinią, kad histologinio apgamo tyrimo rezultatai nėra geri ir aptiktas radinys. Be to, radinys buvo pats blogiausias iš visų galimų – piktybinė melanoma, arba piktybinis odos auglys.

Tą akimirką visas Kristýna’os pasaulis pasikeitė. Jos veidu pradėjo riedėti ašaros, ji negalėjo suprasti, kaip kažkas panašaus galėjo nutikti ir kodėl būtent jai. „Iš prigimties turiu tamsią odą, visada gerai įdegdavau, todėl niekada nenaudojau kremo nuo saulės. Ir man nė į galvą neateidavo mintis, kad kada nors galiu susirgti odos vėžiu.

Prisimenu tik vieną kartą, kai vasarą prie baseino stipriai nudegiau nugarą. Ant nugaros net atsirado pūslės. O viršuje tarp menčių turėjau apgamą, kuris staiga pakeitė formą...“ – prisimena Kristýna.

Kaip dažnai reikia tikrintis apgamus?

„Profilaktiškai tikrintis odą reikėtų kasmet sulaukus 35 metų. Turėtumėte kreiptis į gydytoją dėl bet kokio naujo apgamo, kurio spalva ar dydis laikui bėgant keičiasi. Tyrimą dermatologas atlieka rankiniu arba skaitmeniniu dermatoskopu“, – aiškina mokslų daktarė prof. Monika Arenbergerova.

Baubas, vardu vėžys

Kai Kristýna pirmą kartą gydytojo kabinete išgirdo žodį „vėžys“, siejamą su jos vardu, jai pasidarė bloga. „Tą akimirką tu iš karto pagalvoji apie blogiausia, nieko kito“, – sako ji. O jau kitą rytą ji su mama turėjo išvykti į specializuotą onkologijos institutą.

„Su mama negalėjome rasti reikiamo gydytojo kabineto, ten buvo tikras labirintas. Todėl netyčia užklydome į visiškai kitus pastato aukštus, kur mačiau daug žmonių, laukiančių chemoterapijos, plikomis galvomis arba su skarelėmis ant galvų. Tuomet pasijaučiau dar blogiau, nei iki tol...“

Geriausi odos kremai su SPF

Kai Kristýna pagaliau pateko į reikiamą gydytojo kabinetą, jos laukė visa gydytojų komisija. „Visi penki gydytojai apžiūrėjo mane, skaitė dokumentus ir vartojo terminus, kurių aš visiškai nesupratau. Vienintelis dalykas, kuris tuo metu man įstrigo į galvą, buvo žodis „piktybinis“. Man buvo piktybinė melanoma, o po mėnesio manęs laukė operacija.“

Pirma operacija ir dar viena nemaloni staigmena

Atėjo toji diena, kai Kristýna’ai turėjo būti atlikta operacija. Tačiau prieš procedūrą jai teko atlikti PET KT tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar kitur organizme nėra kitų piktybinių radinių. „Buvo nustatyta, kad prakaito liaukose ir abiejose pažastyse yra kitų auglių. Todėl per operaciją gydytojai man vėl pjovė nugarą, kad ten nebeliktų piktybinių ląstelių, taip pat pašalino dalį prakaito liaukų iš abiejų pusių, kur buvo augliai.“ 

Operacija praėjo gerai, o Kristýna’ai liko tik randas ant nugaros, kuris labai prastai gijo. Per patikrą jos onkologas pradžiugino ją pasakydamas, kad šiuo metu ji yra „švari“ ir nuo šiol turės tik profilaktiškai tikrintis kas tris mėnesius. 

k1

Po trejų metų ramybės laukė dar vienas smūgis

Trejus metus Kristýna mėgavosi ramybe, kad jai viskas gerai. Būdama didelės rizikos pacientė, ji privalėjo nuolatos profilaktiškai tikrintis (atlikti kraujo, ultragarso ir kartais PET KT tyrimus), tačiau iš esmės ji galėjo gyventi įprastai ir buvo be galo dėkinga kažkam ten danguje. Ji susirado naują darbą ir vaikiną, su kuriuo net planavo vestuves ir vaikelį.

„Prisimenu, kaip gydytojas tąkart man linksmai pasakė: „Žinai ką? Praėjus dviem savaitėms po vestuvių atliksime PET KT ir jei viskas bus gerai, pagaliau duosiu tau ramybę, gerai?“ Labai norėjau kūdikio, todėl entuziastingai sutikau ir laukiau.“

Praėjus keturiolikai dienų po vestuvių, įvyko planinis PET KT tyrimas, o po dviejų dienų Kristýna nuvažiavo sužinoti rezultatų. Įėjus į gydytojo kabinetą, jis paklausė, kaip ji jaučiasi. Atsakė, kad gerai. Buvo keista, kodėl jis vis dar nepasakė rezultatų... Jis paprašė jos atsisėsti. Tada Kristýna sužinojo, kad jos kūne aptiktas dar vienas radinys...

Šįkart plaučiuose. Tada ji su gydytoju nutarė, kad geriausia būtų kuo greičiau pašalinti auglį iš organizmo, kad Kristýna vėl galėtų galvoti apie savo svajojamą kūdikį.

Per antrąją operaciją Kristýna’ai pašalino dalį plaučio

Tąkart operacinėje Kristýna praleido šešias valandas. Ligoninėje ji gulėjo savaitę. Ją kankino nepakeliami skausmai, nes per operaciją gydytojai turėjo išskleisti jos šonkaulius ir išimti dalį plaučio. Po operacijos Kristýna’os laukė metai profilaktinės imunoterapijos, o tada vėl PET KT. 

Kristýna tikėjo, kad viskas bus gerai ir jiedu su vyru pagaliau galės pradėti galvoti apie kūdikį. Tačiau ir tada gydytojas Kristýna’ai neturėjo gerų žinių. Diagnozė skambėjo liūdnai – metastazės abiejuose plaučiuose. „Manyje viskas sustojo, vėl pradėjau nepaliaujamai verkti. Jaučiausi bejėgė“, – prisimena Kristýna, kurios laukė dar vienas gydymas, šį kartą biologinis. „Kai tik išėjau iš gydytojo kabineto, paskambinau vyrui, kad pasiimtų. Vyro automobilyje visiškai palūžau.“

Tą pačią popietę Kristýna su vyru nuėjo pas gydytoją, kuris paaiškino tolimesnius etapus. „Turėjau metastazių abiejuose plaučiuose, o biologinis gydymas buvo didžiausias mano išsigelbėjimas. Gydytojas numatė, kad sėkmingo gydymo tikimybė yra 85 %. Praktiškai tai reiškė kasdien išgerti 12 skirtingų tablečių, kurios didesnės nei vidutinės“, – pasakoja Kristýna.

Saugokite kūną nuo saulės spinduliuotės

Šalutinis biologinio gydymo poveikis? Jis beveik nepakeliamas

Gerti vaistus nebuvo pats sunkiausias dalykas. Maždaug po trijų dienų atsirado šalutinis poveikis – galvos svaigimas, neryškus matymas. Todėl Kristýna didžiąją dienos dalį tiesiog miegodavo. Laikui bėgant viskas blogėjo. Kasdien daugėjo žarnyno ir skrandžio problemų. „Įsivaizduokite, kad kiekvieną dieną sergate skrandžio gripu. Būtent taip tada jaučiausi...“ 

Be to, biologinis gydymas paveikė ir Kristýna’os akis. Vienoje jos akyje susidarė skysčio, todėl ta akimi ji matė neryškiai. Dėl regėjimo problemų ir daugybės kitų šalutinių reakcijų jai kartais tekdavo nutraukti bioterapiją ar bent kurį laiką vartoti mažesnį vaistų kiekį. Laimei, naujausi PET KT tyrimų rezultatai parodė, kad gydymas veiksmingas. Kristýna’os plaučių auglys po truputį mažėja ir, anot gydytojo, nebėra toks aktyvus. 

Kaip Kristýna gyvena šiandien ir kaip liga pakeitė jos gyvenimą

Šiuo metu Kristýna’os būklė stabili ir ji pagal galimybes jaučiasi gerai. Ji nepaprastai stipri moteris ir neįtikėtina kovotoja, kuri savo Instagrame @melanom_a_ja skleidžia žinią apie odos vėžio riziką, ir yra prisijungusi prie asociacijos, kurios tikslas visais įmanomais būdais padėti visiems onkologiniams ligoniams. 

Jos požiūris į saulę ir baigiamasis žodis 

Kaip šiandien Kristýna rūpinasi savo oda? „Tikrai nebebūnu saulėje. Ištisus metus naudoju kremą su SPF 50+. Per vasaros atostogas naudoju paplūdimio palapinę su UV apsauga, o maudytis einu su drabužiais. Dar noriu pridurti, kad soliariumas tikrai nėra sveiko įdegio sinonimas, kaip kartais girdžiu ar skaitau. Priešingai, jis gali turėti rimtų pasekmių odos sveikatai ir padidinti odos vėžio riziką. Pagalvokite apie tai ir su meile rūpinkitės savo oda ir kūnu. Sveikata yra brangiausia, ką turime“, – teigia ji.